Kas tas „blogas“ ir kodėl jis blogas?

cal2012-12-02  tagŽymos: ,   Paskelbta kategorijose Gatvės balsai

blogasSeptyniolikmetis „blogeris“ Andrius Kleiva iš Palangos, turintis jau šešerių metų stažą, pabandė įrodyti, jog „blogas“ absoliučiai pakeitė jo gyvenimą. Vaikinas, savo tinklaraštyje rašantis apie internetą, technologijas, įvairius visuomenės reiškinius bei keliones, sako, jog kai dvylikos metų tapo „blogeriu“, aplinkiniams reikėjo laiko apsiprasti su tuo, ką jis veikia, o kol apsiprato, ilgai klausinėjo, kas tas „blogeris“ ir kodėl jis blogas.

 „Jeigu aš nesu blogas, tai kas tada tas „blogas“, – klausia A. Kleiva. Pats ir atsako, jog „blogas“ – tai tokia erdvė, kurioje galima elgtis, kaip nori: jeigu tik nori, gali rašyti kokį sumuštinį suvalgei šiandien ryte, gali publikuoti nuostabių katinų nuotraukas, taip pat tinklaraštyje galima ir paverkti, jeigu tik norisi. „Minčių dalinimasis nėra vienintelė tinklaraščio funkcija, „blogas“ gali daugiau“, – sako jaunasis tinklaraštininkas. Jis teigia, jog interneto dienoraščiai gali padėti uždirbti ir pasakoja, jog yra tinklaraščių, kurie turi net po 84 darbuotojus. Ir kiekvienas iš jų gauna neblogus atlyginimus.

 „Tinklaraščiai gali prie žmonių priartinti valdžią“, – sako Andrius, kaip pavyzdį rodydamas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentūros tinklaraštį, kurį rašo Barako Obamos administracija ir, žinoma, pats Barakas Obama. Taip pat, vaikino nuomone, tinklaraštis gali padėti ir virtuvėje. „Mano „blogas“ nei uždirbo, nei išmokė pasaulį, kaip gaminti…“ – sakė A. Kleiva. Tinklaraštininkas pabrėžia, jog svarbiausia, ką jis gavo, tai, jog atrado savo minčių ryšį su skaitytoju. Dalyvaudamas įvairiose tinklaraštininkų konferencijose, susitiko su tokiais žmonėmis, su kuriais bendravimas yra geras spyris į sėdimąją. „Nesinori sėdėti vietoje, kai su tokiais žmonėmis pasišneki“, – sakė Andrius Kleiva.

 Vaikinas sakosi suradęs ir dar vieną netikėtumą: parašęs 500 įrašų savo „bloge“ per 6 metus, pastebėjo, jog jį ėmė labiau mėgti ir lietuvių kalbos mokytojai. Jis sako, jog dabar sakiniuose kablelius sudeda ten, kur reikia, ir mokosi beveik vienais dešimtukais. Kitas pliusas, jog jo kambarys dabar užkrautas įvairiais kompiuteriais, spausdintuvais, knygų dėžėmis. Visus tuos daiktus Andrius gaudavo tam, kad juos aprašytų ir pasidalintų savo mintimis su skaitytojais tinklaraštyje.

 „Kai pradėjau rašyti tinklaraštį, kardinaliai pasikeitė mano ir draugų santykis: jei jie iki tol apie mane žinojo beveik viską, tai dabar jie žino visiškai viską“, – sakė Andrius. O kartą, Andriui atėjus į mokyklą, jo istorijos mokytoja pasmalsavo, kaip praėjo atostogos Kroatijoje. Panašiai gerai jautėsi Andrius, kai buvo pastebėtas vieno technologijų žurnalo redaktoriaus ir buvo pakviestas tapti to žurnalo autoriumi. „Kad tai realu – supratau, tik kai gavau pirmąjį autorinį atlyginimą“, – sako A. Kleiva. Tame žurnale Andrius vis dar parašo, nors ir mažiau, tačiau rašydamas jis jaučia malonumą. „Svarbu yra nesustoti ir daryti tai, ką mėgsti, eiti į priekį“, – sakė Andrius. Susirinkusiems „TEDxYouth Laisvės alėja“ konferencijoje, palinkėjo keltis pačius aukščiausius tikslus ir siekti neįmanomo: „Pažadu, vėliau pamatysite, kad tai buvo absoliučiai įmanoma“, – pridūrė.

Milena Puchova / zinauviska.lt

Vienas komentaras

  1. Marčius - 2017-03-29

    O man patinka kaip dirba jaunimas – pilni entuziazmo, gal su trupučiu jaunatviško naivumo, bet besiveržiantys tobulėti, žingeidūs ir net užsispyrę. Ir nereikia dėl kelių antipavyzdžių sumenkinti jaunąją kartą (nors sakoma „deguto šaukštas…“. Buvau užsakęs sukurti internetinę svetainę savo įmonei, ir ką jūs manot, – į mano skelbimą atsiliepė daugybė kūrybingų studentų, kurie ne tik atliko puikiai užduotį, bet ir pasiūlė tuntą naujų idėjų. Dar kartą cituojant Andrių „Svarbu nesustoti ir daryti tai, ką mėgsti“. https://goo.gl/Z1GWFc

    [Atsakyti]

Rašyti komentarą