Lietuvai kovojant su ekonominio sunkmečio padariniais ir bandant taupyti visur kur tik įmanoma, kai kas Lietuvoje ir tokiu metu nenori atsisakyti pelno ir kaip įmanydami pelnosi iš visų mokesčių mokėtojų. Tos įstaigos, kurios sunkmetį nusprendė praleisti dar labiau padidindamos savo paslaugų įkainius – tai Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai.

Siekiant išsiaiškinti, kiek šiuo metu Lietuvoje kainuoja būti sąžiningu mokesčių mokėtoju ir laiku sumokėti mokesčius, buvo atliktas nedidelis tyrimas. Tyrimo metu buvo apsilankyta šešiuose, plačiausiai Lietuvoje veikiančiuose bankuose ir pasidomėta kiek kainuoja paprasčiausias mokestinis pavedimas atsiskaitant už paslaugas, sumokant mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai ir atliekant kitą tarpbankinį mokėjimą. Mokestinis pavedimas buvo pateikiamas banke, sumokant grynais pinigais. Tyrimo rezultatai pateikti žemiau.

Brangiausiai

Pigiausiai

Pigiausiai atsiskaityti už elektros energiją pavyko Ūkio banke. Tokia įmoka šiame banke kainuoja tik 1,50 Lt.

Pigiausiai atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) galima banke „Swedbank“, kuriame ir yra šios įstaigos surenkamoji sąskaita. Už tai tektų pakloti 2,00 Lt.

Pigiausiai kitas tarpbankinis pavedimas (4,00 Lt.) kainuoja taip pat „Swedbank“ banke.

Na, o brangiausias bankas Lietuvoje, atliekant bet kokį mokėjimo pavedimą yra „DNB Nord“. Šiame banke, atsiskaitant už elektros energiją, papildomai tektų sumokėti 5,00 Lt., o atsiskaitant su VMI ar darant bet kokį kitą tarpbankinį mokėjimo pavedimą – visus 10,00 Lt.

Keisčiausia situacija su „SEB“ banku. Šio banko darbuotoja išvis pareiškė, kad mokesčio už suvartotą elektros energiją, nepriims. O paklausta apie kito tarpbankinio pavedimo kainą, ėmė kažką neaiškiai murmėti, kad mokestis gali būti nuo 3,00 Lt. už vieną mokėjimo pavedimą, tačiau tokia paslauga gali kainuoti ir žymiai brangiau. Gauti aiškaus atsakymo nuo ko tai priklauso – taip ir nepavyko.

Apžvelgus gautus rezultatus, sunku būtų paaiškinti, kuo skiriasi mokėjimo pavedimas atliktas tarkim banke „Swedbank“ ir banke „DNB Nord“. Viena, kuo tikrai skiriasi – tai kaina. Ir net keliskart. Tačiau kuo toks kainų skirtumas pateisinamas? Negi „DNB Nord“ vykdydamas mokėjimo pavedimą, turi  keliskart didesnes išlaidas? Tikrai sunku būtų patikėti. Realiausias paaiškinimas būtų tik tas, kad pastarasis bankas turi aiškų tikslą – atlikti kuo mažiau tokių „pigių“ operacijų ir labiau orientuojasi į kitų bankinių paslaugų teikimą.

Iš kitos pusės… ir tas 1,50 ar 2,00 litų mokestis, taip pat yra nemaža našta gyventojui, ypač turint omeny, kad kiekvieną mėnesį tenka apmokėti ne vieną sąskaitą už komunalinius patarnavimus. Tiekėjų nesugebėjimas gyventojui pateikti vienos bendros sąskaitos, papildomai patuština kiekvieno iš mūsų kišenę ir tuo pačiu padeda bankams pasipildyti savąją. Tas pats ir su mokesčių mokėjimu į VMI surenkamąją sąskaitą. Kad tai būtų galima padaryti, reikia taip pat sumokėti papildomai.

Tokia situacija kartais priveda net prie juokingų atvejų, kai banko mokestis viršija pačią mokamą sumą, ypač kai tenka sumokėti kokį nors nedidelį valstybinės rinkliavos mokestį. Arba štai dar kita situacija, kai esate skolingas VMI ir savo piniginėje turite būtent tokią sumą, kokią ir esate skolingas ir nei cento daugiau. Šiuo atveju būti sąžiningu mokesčių mokėtoju Jums nepavyks, nes net ir turėdami visą skolingą sumą, sumokėti jos valstybei vistiek negalėsite, nes neužtek pinigų sumokėti už mokestinį pavedimą.

Bankų savivalė Lietuvoje yra sunkiai paaiškinama kaip ir Lietuvos centrinio banko veikla, kuri turėtų būti nukreipta į komercinių bankų veiklos kontrolę. Valstybė, gerbianti savo piliečius, bent jau mokesčius jai pačiai turėtų leisti sumokėti nemokamai. Juk mokam ne kam kitam, o savo valstybei. Nemanau, kad būtų sunku susitarti su mokesčių sąskaitą aptarnaujančiu banku (šiuo atveju „Swedbank“), kad mokesčiai būtų priimami nemokamai. Tereikia tik trupučio pastangų ir tokios problemos neliktų, nes visiškai netikėtina, kad kuris nors bankas atsisakytų milijardinių apyvartų. Tačiau ir čia, kaip ir daugelyje sričių laimi tie, kurie didesni ir turi daugiau pinigų. Paprastas, eilinis pilietis nustumtas į pakampį ir vienintelė jo teisė – sąžiningai mokėti valstyvei ir didinti pelną tiems, kurie valdo milijardus.