Atrodo, kad lietuvius kitataučiai visai ne be reikalo kai kada sukritikuoja už pernelyg didelį pesimistiškumą. Nežinia ar čia įgimtas lietuvių bruožas viską piešti tamsesnėmis spalvomis nei iš tikrųjų ar ne, tačiau kad taip daugelis iš mūsų mėgsta daryti – faktas. Dažnai net pasakoma, kad lietuviui niekada nėra gerai – o ypatingai kai kalba pasisuka apie valdžią: valdžia duoda – blogai, nes davė per mažai, valdžia atima – dar blogiau, nes ir taip nėra iš ko gyventi.

Pataruoju metu, vis labiau prie tokių pesimistinių nuotaikų prisideda ir žiniasklaida, kuri vis labiau tampa kasdiene, daugelio iš mūsų, palydove. Kartais net graudžiai juokinga darosi skaitant straipsnius, kuriuose valdžia pliekiama už tai, kad ruošdama kitų metų biudžetą žada mažinti išmokas iš biudžeto, bet jau tame pačiame straipsnyje ji vos ne dar labiau pliekiama už tai, kad skolinasi dideles sumas ir už jas reikės kasmet mokėti milijonus. Skaitant tokias rašliavas, vis labiau imi suprasti, kad žurnalistai, rašantys tokius straipsnius, juos rašo tik tam, kad užpildytų laikraščio plotą, ar, kad dar kartą pasakytų koks blogas gyvenimas Lietuvoje, ką ir taip daugelis žino ir mato.

Aišku, klaidų ir visokių kitokių „skylių“ lietuviškoje politikoje apstu. Jų buvo visuose ikišiolinėse kadencijose ir dar, matyt, bus ne vienoje. Tačiau nepamatuota, nekonstruktyvi ir neparemta jokiais skaičiais ar faktais kritika yra ne ką mažiau blogesnė, nei visiškas abejingumas, kurio taip pat Lietuvos visuomenėje netrūksta. Apšaukti visus niekšais, vagimis ir dar kuo tik nori galima visada, tačiau ar tai ką nors keičia? Na, gal tik sukelia dar didesnę nepasitenkinimo bangą visuomenėje. Ir tai padaryti nėra labai sunku. Daug sunkesnė užduotis yra atlikti išsamią analizę, pateikti siūlymus ir juos paremti faktais. Štai, kad ir šiuo konkrečiu atveju – blogai, kad valdžia mažina pensijas ir pašalpas, bet lygiai taip pat blogai, kad valdžia skolinasi milijonus, nes juos ne tik teks gražinti, bet ir už tas paskolas teks kasmet mokėti palūkanas. Bet kuris logiškai mąstantis žmogus supranta, kad trečio ar kažkokio n-tojo, geriausio varianto nėra. Juk ir septynmetis jau supranta, kad pinigai iš niekur neatsiranda – juos reikia uždirbti, o jei negali uždirbti: mažini išlaidas, skoliniesi arba derini tai kartu. Tačiau šiandien kai kuriems žiniasklaidos atstovams matyt atrodo, kad visai nesvarbu dėl ko ir apie ką, svarbu tik, kad būtų galimybė „pavaryti ant valdžios“. Tada visai imi nesuprasti – tai žiniasklaidos pagrindinė paskirtis yra visuomenės informavimas ar „varymas ant valdžios“. Matyt labiau antrasis variantas, nes juk tai populiaru, tai lietuviams patinka, nes jie gali dar labiau skųstis savo nenusisekusiu gyvenimu ir apgailėtina padėtimi.

Žinoma, svarstant kitų metų biudžetą, galima ginčytis iki begalybės ieškant vietų kur būtų galima sutaupyti, o kur to daryti nereikėtų, tačiau tai jau niuansai, kurie bendrame valstybės fone turi žymiai mažesnę reikšmę, nei esminiai aspektai: taupyti ar skolintis. Šiandien daugeliui ir be žiniasklaidos aišku, kad ir viena ir kita yra blogai, tad visai nebūtina užsiimti „varymu ant valdžios“, kai tai gebančių daryti pilnas „delfis“ (turiu omeny delfi.lt komentatorius). Visiems būtų daug naudingiau, jei nors vienas rimtas leidinys pats pabandytų surasti visiems priimtinų sprendimų esamoje situacijoje bei pabandytų viską pagrįsti nenuginčijamais skaičiavimas ir faktais. Bent vienas alternatyvus (ar kaip dabar mėgstama sakyti – „šešėlinis“) 2010 metų Lietuvos biudžetas būtų daug rimtesnis pagrindas valdžiai, imtis vienokių ar kitokių permainų, išgyvenant šį nelengva laikotarpį.