Būtent taip atsitiko ir su UAB  „Vilniaus vandenys“. Dar visai nesenai ši bendrovė pranešė prašysianti Kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kad ši leistų padidinti vilniečiams teikiamo geriamo vandens kainą visu 50 proc. Esą bendrovei gyvybiškai trūksta pinigų investicijoms, nors jos ir ne visai susijusios su tiesiogine bendrovės veikla, kadangi per STT kratas rasta moderni ir brangi pokalbių pasiklausymus blokuojanti įranga, kuri, kaip spėjama, mokesčių mokėtojams galėjo atsieiti apie 100 tūkst. litų. Deja, arba įranga buvo sumontuota per vėlai, arba ji ne tokia efektyvi, nes STT, kaip dabar jau galima suprasti, vistiek surinko pakankamai įkalčių prieš UAB  „Vilniaus vandenys“ vadovybę.

Šiandieninėje „Dviračio žynių“ laidoje peliukai davė gana savalaikį ir protingą sprendimą: visoms komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios užsimano padidinti paslaugų kainas, privalomai pabendrauti su STT. Manau, kad komunalinių paslaugų įkainiai Lietuvoje liktų įšaldyti taip, kaip įšalusi žemė kur nors labiausiai nuo saulės nutolusiame žemės rutulio taške. O be to ir pačios įmonės tvarkytusi daug efektyviau, jei žinotų, kad „svečių“ iš STT gali sulaukti bet kuriuo metu. Tiesa, dar kartu reiktų prigriebti ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT). Efektas tikrai būti pastebimas ir ilgalaikis. O čia dar kažkas bando kaltinti, kad Lietuva pradeda sekti lukašenkinio rėžimo pėdomis? O kaip kitaip suvaldyti tokius, kurie pelnosi iš visų mūsų ir be jokios sąžinės graužaties „taško“ visų mūsų uždirbtus pinigus?

Tiesa, ir šis incidentas nepraėjo be politinio atspalvio… Sulaikytasis ir dabar jau iš vadovo pareigų atleistas, buvęs UAB „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Darius Norkus priklauso Lietuvos Socialdemokratų partijai, kuri kaip žinia buvusi valdžioje praeitus aštuonerius metus, dabar yra opozicijoje. Visai nesunku, o kai kada net ir širdžiai malonu pasiųsti STT, kai įmonei į kurią ji siunčiama „padaryti tvarkos“ vadovauja kitos fronto pusės narys. Į atsilaisvinusią vietą juk bus galima „patupdyti“ ką nors iš savų. Pavyzdžiui, kad ir konservatorių Darių Indriūną, kuris, beje, jau ir paskirtas laikinuoju UAB  „Vilniaus vandenys“ vadovu. Savam juk visada leidžiama daugiau, nei seno priešo atstovui, ar ne?

Susiję įrašai:

1. Taksi paslaugų ypatumai
2. Apie žindymą, pinigus ir fiktyvų darbą
3. Pasaka apie drakoną Krizį ir 141 nykštuką

Susiję įrašai:

1. Taksi paslaugų ypatumai
2. Naujienų portalų reklamos ir toliau klaidina skaitytojus
3. Pažeidimai nustatyti. O kas toliau?

Kaip žinia, jaunos mamos šaukiasi pagalbos. Jos tikisi, kad ją suteiks ta pati valstybė, kuri ir yra pasiryžusi jas susodinti už grotų. Naivu? Turbūt taip. Bet pažiūrėkime į viską paprastai ir ūkiškai. Pagal galiojančius įstatymus, besilaukianti moteris, prieš išeidama į gimdymo atostogas paskutiniuosius keletą mėnesių gauna smarkiai padidėjusį atlyginimą. Ar tai draudžiama? Ne! Jei viskas vyksta tikrai oficialiai ir taip, kaip rodoma popieriuose. Būtent pagal tų mėnesių vidurkį jai yra skaičiuojama gimdymo ir motinystės pašalpa, todėl savaime aišku, kad iki tol vos ne už minimumą dirbusi moteris, staiga įgyja teisę gauti kelių tūkstančių litų dydžio pašalpą. Pagal įstatymą viskas tvarkinga. Tai už ką dabar teisiamos jaunos mamos? Už netobulus įstatymus?

Aišku, yra atvejų, kai dideli atlyginimai buvo fiksuojami tik popieriuje, o būsimos mamos ne tik, kad negavo nieko, bet dar ir buvo priverstos pačios susimokėti mokesčius, nes darbdaviai nedegė noru švaistytis tūkstančiais. Bet ko nepadarysi dėl sotaus ir laimingo gyvenimo artimiausius porą metų? Lygiai taip pat būta ir dar labiau su teisingumu prasilenkiančių atvejų, kai būsimoji mama tam tikroje įmonėje visai nedirbo, nors oficialūs dokumentai rodė visai ką kitą. Čia būtų galima iškelti klausimą: ar mes toleruojame tokią veiklą? Ar mes pasiryžę artimiausius metus mokėti mamoms tūkstantines pašalpas vien dėl to, kad tie patys netobuli įstatymai joms leido taip „susitvarkyti“ savo pajamas ateityje?

O dabar kiekvienas savęs paklauskime: ar aš nebūčiau panašiomis aplinkybėmis pasielgęs taip pat, kaip pasielgė tūkstančiai, gimdyti besiruošiančių, moterų? Jei būtume tikrai nuoširdūs, neabejoju, kad daugelis iš mūsų atsakytume TAIP. Ir tokio savo poelgio pasiteisinimus vardintume tuos pačius: „o kodėl aš turėčiau to nedaryti, kai valdžia sau leidžia už milijonus pirkti kompiuterius, nuomotis limuzinus, daužyti šviesoforus ar keliauti po Pasaulį. Kodėl aš turėčiau likti sąžiningas prieš valdžią, kuri man susirgus moka tik 40 proc. darbo užmokesčio dydžio pašalpą, ką tik sumažino mano užsidirbtą pensiją ar netekus darbo visai, tėra pasiryžusi mane paremti tik 650 litų dydžio išmoka per mėnesį. Ir tai tik artimiausius 6 mėn. O ką daryti paskui?“ Čia tiktų pacituoti ir vieno paprasto Lietuvos piliečio mintis apie socialinę lygybę Lietuvoje. Štai ką jis mano apie apie dabartinę socialinę situaciją Lietuvoje. „Dabar Lietuvoje vyksta kova kas ką: valdžia žmones, ar žmonės valdžią. Aišku, didesnius šansus laimėti visada turi valdžia, tačiau kokia valdžia, tokie ir žmonės, todėl atsiradus bet kokiai progai apeiti įstatymus – su didžiausiu pasitenkinimu tą padaro ir bet kuris „runkelis“. Ir aš labiau linkęs pateisinti būtent juos, kadangi to, ko nepasiims „runkeliai“, tą vistiek „suvalgys“ Seimas, Vyriausybė, ministerijos ar bet kuri kita valstybinė institucija. Žinoma, ir visai tikėtina, kad gali būti ir dar blogiau – nuo „runkelių“ atimti milijonai „otkatų“ pavidalu nusės kurio nors klerko kišenėje. Taigi, socialinis teisingumas Lietuvoje atrodo taip: minusas visada padedamas prie „runkelių“, o visą pliusą visada „suvalgo“ elitas. Įvertinus pusių santykinius dydžius – jėgos lygios. Pusiausvyra pasiekta.“

Tiesiog negalima nesutikti. Štai jau visi metai, kaip A. Kubiliaus Vyriausybė bejėgiškai blaškosi nežinodama iš kur dar būtų galima nurėžti, kad tik pavyktų dar kažkiek sutaupyti. Ir atima dažniausiai iš tų, kurie nesirenka prie Seimo, Vyriausybės ar prokuratūros su karstais, vaikiškais vežimėliai ar palapinėm. Nurėžia tiems, kurie dar gali kentėti, arba tiems, kurie jau senai neturi ko prarasti, tad net perpus sumažinta pašalpa nebesukelia jokių emocijų. Laukinio kapitalizmo ir natūralios atrankos metodas: išgyvens tik stipriausieji. O štai bejėgių niekas nemėgsta. Tokiems vieta tik Airijoj, Ispanijoj ar dar kur nors, bet tik ne Lietuvoje. O gaunant kelių tūkstančių litų pašalpas, jėgų pastovėti prie prokuratūros tikrai pakanka.

Lietuvoje didžiausia blogybė yra ne valdžios išlaidumas ir neefektyvumas. Ir net ne Andrius Kubilius ir jo Vyriausybė. Lietuvoje didžiausia problema yra tai, kad valdžia visiškai nesugeba nusistatyti prioritetų ir jų laikytis bei būti visiems vienodai teisinga. Mamų atvejis, kuris jau tęsiasi visi metai, tą puikiai įrodo. Sumota mažinti mamoms išmokas – mamos papiketavo ir išmokų sumažinimas nukeltas. Mamas sumanyta nubausti už sukčiavimą – tuoj keičiamas įstatymas, kad tik joms nereiktų atsidurti už grotų. O kas gina bedarbius? Pensininkus? Mokytojus? Negi šiandien nepajėgiame suprasti, kad padėtis nelengva ir ji tokia yra visiems? Negi mama, augindama savo vaiką už neteisėtai gaunamą pašalpą gali jaustis tikra, dora ir sąžininga mama? Suprantama. Vaikai yra mūsų ateitis ir jais reikia ypač rūpintis. Tačiau kodėl mama su vaikeliu turi atimti duonos kąsnį iš pensininko? Ir kodėl sąžininga mama gaudama tūkstančio litų pašalpą turi jaustis menkesnė už tą, kuri ne visai teisėtai gauna keturių ar penkių tūkstančių litų atlyginimą? Ir pastaroji dar drįsta atsinešti vaikišką karstą prie prokuratūros?

Nesinori, kad Lietuvoje taptų tradicija valkioti karstus. Ypač vaikiškus. Dar labiau nesinori, kad jie būtų panaudojami pagal paskirtį. Tačiau panašu, kad tai įvyko. Ir juose mes palaidojom tuos nedidelius garbės, sąžiningumo ir teisingumo likučius, kuriuos dar buvom išsaugoję. Tai padarė Lietuvos mamos!

Susiję įrašai:

1. 1,755 mln. litų už „Alitos“ privatizavimą

Prisimenant jau primirštą Rinau šeimos dramą, kuri dar tebesitesia iki šiol, įvykių seka klostėsi taip:

Vokietijos teismas, Vokietijos piliečio Michaelio Rinau ir jo lietuvės žmonos Ingos Rinau šeimos skyrybų byloje, mažametės jų dukters globos teises suteikė būtent Michaeliui. Tačiau Inga Rinau, nepaklusdama Vokietijos teismo sprendimui, išsiveža savo dukrą į Lietuvą. Čia prasideda teismų maratonas dėl mergaitės globos, į kurį nepabūgo įsikišti ir Lietuvos politikai. Galiausiai, Michaelis Rinau savo dukrą vėl išsiveža į Vokietiją.

Sekant šia istorija, kyla labai paprastas klausimas: ar Lietuvos teisėsauga turi teisę svarstyti kitos valstybės teismų sprendimus? Suprantama, Inga yra Lietuvos pilietė, tačiau Vokietijos teismo sprendimas taip pat nėra toks, kuriuo būtų galima abejoti. Galiausiai, juk visi teismo sprendimai Lietuvoje baigėsi Ingos nenaudai, tačiau pats procesas ganėtinai užtruko. Ir galiausiai, atsakomybės klausimas. Kodėl Lietuvos mokesčių mokėtojai turėtų mokėti milijonines kompensacijas už tai, kad vienas ar keli Lietuvos teisėsaugos ar politikos atstovai taip vilkino šią bylą ir ėmėsi nagrinėti tai, ko visai nederėjo? Ar bent vienas iš tų pačių atstovų prisiims atsakomybę už tai, kad panoro būti „geradadaris“ ir padėti Ingai?

Žinoma, šeimos dramos, kuriuose dažnai yra įpainiojami vaikai yra vienos iš skaudžiausių. Tačiau juk visada yra įstatymai ir tariamas ar menamas teisingumas, kurio reiktų laikytis. Kitaip juk negalėtume vadintis, taip politikų linksniuojama, teisine valstybe. Įdomu kiek paprastų Lietuvos piliečių mano, kad Lietuva yra tikra teisinė valstybė?

Susiję įrašai:

1. Nepilnamečių apsauga pagal LR Seimą
2. Rinkėjų aktyvumo didinimas pagal Eligijų Masiulį
3. Aukščiausia Lietuvos valdžia – 141 galva!

Tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, turėjęs pasakyti vieną iš dviejų žodžių, „taip“ arba „ne“ Lietuvą paliko tokioje pat nežinioje, kaip ir prieš tyrimą. Šiandien neišgirdome nei to lemtingojo „taip“, nei viską nubraukiančio „ne“. Kyla klausimas: kam išvis reikėjo to tyrimo, jei jis nedavė atsakymo į vieną, tačiau esminį klausimą? Ar buvo verta laukti daugiau nei mėnesį vien tam, kad išgirstume tą patį, ką JAV ir Lietuvos žiniasklaida jau pranešė rudenį? Tačiau, nors komitetas ir nepasakė nieko konkretesnio nei JAV ar Lietuvos žiniasklaida, šį tą išvadose galima tikrai įžvelgti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, savo išvadose rašo, kad visu bendradarbiavimu su specialiomis JAV tarnybomis rūpinosi tik VSD ir apie tai neinformavo jokio aukštesnio posto užimančio politiko. Kitaip tariant, prezidentai, ministrai, kariškiai ir visi kiti liko nuošalyje ir apie tai niekas nieko nežinojo. Pirma mintis, kuri kyla ta išgirdus: „kažkas čia ne taip“. Štai, net pats nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas pasakė, kad į jį buvo kreiptasi tokiu klausimu ir kuriam jis iškart nepritaręs. Kaip čia yra, kad R. Paksui apie tai buvo pranešta ir klausta jo nuomonės, o štai visų kitų politikų ir prezidentų VSD neatsiklausė? Panašu, kad tyrimas atskleidė kur kas daugiau faktų nei jų buvo paskelbta šiandien, o paviešintos išvados yra parašytos turint akivaizdų tikslą – kažką pridengti. O visą kaltę nutarta suversti vienam departamentui, kuris, sekant išvadomis, yra pajėgus valdyti visą valstybę ir jos užsienio politiką.

Nežinia ar komiteto nariai mano, kad visi Lietuvos piliečiai yra vakar gimę ir todėl be galo naivūs, ar tiesiog tai daro kieno nors verčiami, tačiau skelbti tokias absurdiškas išvadas yra mažų mažiausiai gėda prieš Lietuvos piliečius.

CŽV kalėjimas Lietuvoje tikrai buvo. Tai jau buvo galima patvirtinti ir daug seniau, nelaukiant tyrimo išvadų, nors po jų tai tapo dar aiškiau. Dabar lieka tik kiti klausimai – kaip sureaguos į tai Rusija ir kitos ne itin draugiškos Lietuvai šalys, koks bus atsakas į tai Pasaulio mastu ir ar Lietuvai nereikės turėti savosios rugsėjo 11-osios. O visi vidiniai tyrimai ir kaltų ieškojimai Pasauliui bus mažiausiai įdomūs. Niekam iš Europos, Azijos ar Amerikos žemynų nebus įdomu kas Lietuvoje buvo už tai atsakingas ir kas čia pas mus žinojo ar nežinojo apie visą šį reikalą. Faktas praktiškai jau nustatytas. O mums tik liks stebėti savo politikų šou, kuris atrodo bus dar sėkmingai tęsiamas ne vieną mėnesį. Įdomu bus tik pastebėti, kaip labai pasiruošę Lietuvos politikai parduoti Lietuvą ir ar bent vienam iš jų prabils sąžinė ir šis viską atvirai papasakos.

VSD moka atlikti savo darbą, tad puikiai jį atliko ir vykstant šiam tyrimui – nebuvo paskelbta nieko, kas galėtų bent kiek sukompromituoti tuometinę aukščiausią valdžią. Bet kiek pats VSD pasiryžęs už tai aukotis? Tai paaiškės netrukus…

Susiję įrašai:

1. CŽV kalėjimas Lietuvoje. Istorija tęsiasi…
2. Pasitikėjimo tyrimai Lietuvoje
3. Lietuvoje vogti apsimoka

Štai 2009-11-18, JAV žiniasklaidoje pasirodė naujų žinių šia tema. JAV naujienų kanalas „ABC News“, kuris ir yra pagrindinis šios, kol kas teorijos, iniciatorius, paskelbė, kad bazė, kurioje buvo kalinami „Al Qaeda“ nariai, buvo įsikūrusi Antaviliuose – 20 km. nuo Vilniaus. Beje, pirmoji apie tai prabilo LNK žinių tarnyba dar rudens pradžioje.

Tą pačią dieną, panašus straipsnis pasirodė ir „Washington Post“ interneto svetainėje.

Lietuvos žiniasklaida internete gana plačiai nušvietė JAV žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus. Naujienų portalas alfa.lt labai smulkiai atpasakoja JAV žiniasklaidoje paskelbtą informaciją. Šis naujienų portalas cituoja ir interviu su buvusiu Lietuvos karinės kontržvalgybos pareigūnu Domu Grigaliūnu, kuris pasakojo, kad 2004 metais buvo gavęs Lietuvos karinės žvalgybos direktoriaus pavaduotojo paliepimą paruošti planus, dėl pagalbos „užsienio partneriui“. Beje, apie tai visai neužsimena kiti didieji Lietuvos naujienų portalai (delfi.lt, lrytas.lt).

Šiuo metu yra sudaryta speciali Seimo komisija, kuri aiškinasi tokios informacijos teisingumą. Pastaroji, jau gruodžio antroje pusėje turėtų pateikti aiškų ir tvirtą atsakymą į klausimą – buvo Lietuvoje slaptas CŽV kalėjimas ar ne. O kol Lietuvoje politikai atlieka tyrimą – visa tai kaip visada greičiau atlieka žurnalistai: pirmiausia LNK žinių tarnyba, o kiek vėliau ir JAV žiniasklaida. Pasirodo už Atlanto esanti žiniasklaida, atlikti tyrimą: surinkti įrodymus ir paruošti pranešimą, gali kur kas lengviau ir greičiau, nei čia pat Lietuvoje tą patį darbą atliekanti Seimo komisija.

Europa jau beveik neabejoja, kad Lietuvoje tikrai buvo slapta kalinami „Al Qaeda“ nariai. Tą, spalio pabaigoje, aiškiai pasakė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Keliaudama po užsienį, būdama Briuselyje girdėjau ne vieną klausimą – ne abejonę, ar taip buvo, o klausimą, ką darysime.“, – sakė LR Prezidentė.

Atrodo Pasaulis jau su tuo susitaikė. Ar susitaikys ir mūsų politikai? Šiandien sunku ir įsivaizduoti, ką turėtų pasakyti tuometiniai šalies vadovai, jei pamažu viešumon lendantys faktai patvirtintų, kad Lietuva visgi teikė tokią pagalbą JAV žvalgybos valdybai. Ar čia tokia įstojimo į NATO kaina?

Susiję įrašai:

1. Tyrimo dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje išvados: sužinojome, kad nesužinojome
2. GSM Lietuvoje. Istorija ir ateitis
3. Tai laikėm mes teroristus ar ne?

Žmogui keršto jausmas tikrai nėra svetimas. Keršto jausmo vedini, vieni siekia pasipelnyti, kiti pasitenkina vien pikdžiugiška būsena. Būna ir tokių, kurie vedini aklo pykčio, padarytų bet ką, kad tik pagaliau būtų atkeršyta tiems, kurie įvykdė kažką negerą jiems patiems ar jų artimiesiems. Būtent pastarosios kategorijos kerštas yra pats baisiausias ir tikriausiai keliantis didžiausią pavojų visuomenei. Sunku net įsivaizduoti kaip reiktų gyventi Pasaulyje, jei kiekvienas iš mūsų keršytume tokiu būdu.

Tačiau, ar galime pasmerkti tėvą, kuris negali sulaukti teisingumo prieš savo vaiką, kai galbūt jis buvo niekinamas aukštų valstybės pareigūnų? Ar daug tėvų ir motinų, galėtų objektyviai išgyventi tokią neteisybę prieš savo paties kūną ir kraują – savo vaiką? Situacija, kokią galbūt turime šiandien Kaune – neeilinė ir niekas to nepatyręs, negalėtų šiandien tvirtai palaikyti vienos ar kitos pusės. Daugelis iš mūsų esame pasiryžę mirti ir keršyti už savo vaikus, tačiau taip pat kiekvienas iš mūsų turime ir tą žmogiškąjį pradą, kuris, tikėtina, neleistų kerštui užtemdyti mūsų sąmonės ir pasielgti taip, kaip nutiko Kaune.

Neteisybės ir bejėgiškumo pojūčiai yra tikrai baisūs ir sunkiai pakeliami tiek, kad netaptų ta kibirkštimi, kuri duoda mums startą veikti. Veikti neapgalvotai ir impulsyviai. Veikti taip, kad visi aplinkui pagaliau išgirstų apie nežmonišką nusikaltimą prieš tavo vaiką.

Pastarosiomis dienomis teko nemažai paskaityti nuomonių ir komentarų, kuriais didžiąja dalimi teko pasibaisėti. Kažkaip visgi nesinori tikėti, kad esame tokia kerštinga ir taip staiga išvadas daranti tauta. Tikiu, kad tik paprasčiausiai rašome tai, kas tuo metu „ant liežuvio“ ir visiškai nejaučiame už tai atsakomybės, vis dar naiviai tikėdamiesi, kad interneto naršyklė mums suteikia visišką anonimiškumą. Taip pat vis dar tikiu, kad tai tik  šių dienų realybė, kurią turbūt turime pergyventi.

Nusikaltimas, koks jis bebūtų sunkus – neturi būti atperkamas nusikaltimu. Ypač kai tai susiję su brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe. Suprantu, kad šio konkretaus atvejo Kaune,  nepateisintų kai kurie motinos ir tėvai, tačiau juk kiekviena gyvybė turi savo pradą – savo tėvą ir savo motiną. Jie taip pat juk turi teisę matyti savo sūnų gyvą, kad ir kokį baisų nusikaltimą jis būtų padaręs.

Norėtus, kad Lietuvoje ir visame Pasaulyje niekada daugiau netektų iškelti tokio klausimo. Deja, kad ir kaip tai bebūtų skaudu – to turbūt nepavyks išvengti. Belieka tik tikėtis, kad bent jau daugelis iš mūsų, prieš rašydami pasmerkiantį komentarą panašia tema, pirmiausia savęs paklausime – ar esu vertas komentuoti ir smerkti, ar galiu objektyviai vertinti ir galiausiai – ar turiu tam teisę?

Susiję įrašai:

1. Teisingumas: bausti negalima pasigailėti
2. Kiek vertas Jūsų darbas?

Visos Lietuvos institucijos ir visi tuomet valdžioje buvę politikai kaip susitarę vieningai teigia, kad jokie „Al Qaeda“ nariai Lietuvoje nebuvo kalinami ir niekas nieko apie tai nežino. Tiesa, buvęs LR Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, kiek perdėtai sureagavo į siūlymus sukurti specialią komisiją, kuri išsiaiškintų tokios informacijos tikrumą ir būtų atsakyta į visus šiuo metu kylančius klausimus. Duodamas interviu Lietuvos naujienų tarnyboms, jis pabrėžė kad nėra jokio reikalo kurti tokių komisijų ir tikrinti tokių realybės neatitinkančių faktų. Esą geriau reikėtų daugiau dėmesio skirti nūdienos ekonominėms problemoms. Tokie G. Kirkilo pareiškimai šiek tiek privertė suabejoti ar viskas yra tiesa, ką teigia tuomet valdžioje buvę politikai. Matyt visiems jiems būtų geriau, jei jokios komisijos po praeitį nesiknaisiotų.

Europa tokios informacijos paviešinimą sutiko ypatingai susidomėjusi. Šiomis dienomis Briuselyje besilankančiai LR Prezidentei D. Grybauskaitei teko atsakyti į daug klausimų susijusių su tokia „ABC News“ pateikta informacija. Deja, nieko konkretesnio šalies vadovė negalėjo pasakyti ir Briuselio politikams. Tiesa, buvo pažadėta, kad viskas bus ištirta ir išsiaiškinta.

Žibalo į vis labiau įsiplieskiančią ugnį šliūkštelėjo ir Rusijos televizijos kanalas „Russia Today“, kuris savo reportaže parodė netgi vietą, kurs esą ir buvo laikomi iš JAV atgabenti terorizmu kaltinami asmenys. Ši vieta, tai apie 40 km. nuo Vilniaus esanti, nebenaudojama sovietinė karinė bazė, įsikūrusi atokioje miško vietoje, toli nuo aplinkinių kaimų ir gyventojų. Maža to, reportaže kalbintas partijos „Frontas“ lyderis Algirdas Paleckis pabrėžė, kad ypatingai draugiški santykiai su JAV leidžia manyti, kad tokia pagalba slaptosioms JAV tarnyboms galėjo būti suteikta.

Dabar kol kas sunku pasakyti, kaip pasisuktų Lietuvos politinis gyvenimas ir ypatingai užsienio politika, jei visgi paaiškėtų, kad paskelbta informacija apie Lietuvoje laikomus teroristus buvo teisinga arba teisinga iš dalies. Viena aišku – Lietuvai grėstų rimtas tarptautinis konfliktas ne tik iš Europos Sąjungos pusės, bet ir iš Lietuvos kaimynių. Be to maksimaliai padidėtų grėsmė visiems Lietuvos žmonėms, nes iki šiol nereikšminga laikyta ir mažai žinoma šalis prie Baltijos jūros, sukeltų didelį susidomėjimą artimuosiuose Rytuose, kuriose iki šiol veikia teroristinės organizacijos.

Susiję įrašai:

1. CŽV kalėjimas Lietuvoje. Istorija tęsiasi…
2. Lietuvos naujienų portalai. Ar viskas „švaru“ prieš reklamos užsakovus?
3. Tyrimo dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje išvados: sužinojome, kad nesužinojome

Tai vienas iš nedaugelio atvejų Lietuvoje, kai su privatizavimu susiję tyrimai pasiekė teismą ir viešai buvo paskelbti bei nubausti kalti asmenys. Tiesa sakant, tai galbūt net vienintelis toks atvejis, nes daugiau kažko panašaus nepavyksta prisiminti. Bent jau ne tokio dydžio privatizavimo byloje.

Rimtai suabejoti galima ir dėl kaltų asmenų išaiškinimo ir nubaudimo. Iš tikro turbūt daugeliui aišku, kad šios aferos, kai bendrovė „Alita“ buvo parduota už gerokai mažesnę kainą nei siūlė „Bosca“, tikrieji organizatoriai buvo tuometinė A. M. Brazausko Vyriausybė, kuri taip ir liks nenubausta. Tuomet VTF generalinio direktoriaus pareigas einantis P. Milašauskas buvo tik viena iš viso mechanizmo dalių, kuriai buvo pavesta pašalinti kitus konkurso dalyvius, ką jis ir padarė. O štai konkurso laimėtoją jau paskelbė pati Vyriausybė. Kurio: P. Milaušausko ar tuometinės LR Vyriausybės kaltė didesnė, turbūt nesunku suprasti. Deja, atsakyti, pagal šiandien paskelbtą teismo nuosprendį, teko tik vienam iš vykdytojų – Povilui Milašauskui. Buvusi socialdemokratų Vyriausybė liko praktiškai nepaliesta.

Beje, ir pats P. Milašauskas dar rengiasi apskųsti tokį teismo sprendimą, todėl šioje byloje galutinis taškas dar nepadėtas. Gali būti, kad aukštesnės instancijos teismas priims visai priešingą sprendimą. Vienas iš motyvų, kodėl P. Milašauskas apsisprendė skųsti teismo nuosprendį yra tas, jog, jo pačio teigimu, jis neturi tokios sumos, kad galėtų padengti padarytą žalą valstybei. Nors P. Milašausko turto areštuotojai galvoja kitaip.

Iš viso yra nustatyta, kad tokio sandorio padaryta žala valstybei siekia 36 mln. litų. Tai 2006 metais nustatė laikinoji Seimo komisija.

Trumpos išvados pabaigai. Lietuvoje vis dar sėkmingai galima vykdyti pačias įvairiausias aferas ir milijonais litų pildyti asmenines sąskaitas. Svarbu tik tuo metu būti valdžioje ir sugebėti surasti tą nišą, iš kurios dar būtų galima „uždirbti“. Susilaukti tinkamo atpildo už aferas dar neteko nei vienam buvusiam ministrui ar premjerui, tad precedento dar tikrai nėra.

Nors privatizuotinų objektų mažėja su kiekviena nauja valdžia, tačiau dar ką parduoti tikrai yra. Štai kad ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ar dar viena kita likusi valstybinė energetikos įmonė.  Valstybinė bent jau kol kas… nes visiškai neaišku kaip bus išsiskirta su privačia „LEO LT“ akcininke „NDX energija“.

Valdžia vis dar yra nemažas lovys, prie kurio priėjus galima susikombinuoti visai nemažą piniginės pastorėjimą. O jei sugebėjimų netrūksta – tai per 4 metus galima apsirūpinti net visam likusiam gyvenimui. Svarbu nepamiršti pasidalinti su kuo reikia ir jokių problemų nekyla. Kuo ne aukso kasykla ta mūsų lietuviška politika?

Susiję įrašai:

1. Ar 800 litų per mėnesį gali šalį padaryti konkurencinga?
2. Manėt lengvai atsikratysim „Liūto“? Deja…

Atliekama patikra, surašomos ataskaitos, išvardijami pažeidimai… o kas toliau? Ogi turbūt nieko. Iki kito patikrinimo, kol vėl bus atrasti tie patys, arba jau kiti pažeidimai. Taip jau turbūt pas mus įprasta, kad visos valstybinės įstaigos jaučiasi visagalės, o jų vadovai – visiškai nebaudžiami. Metai iš metų atrandami pažeidimai, tačiau niekas nesikeičia.  Nebent dėl akių surašoma kokia nuobauda kokiai buhalterei, tačiau tai praktiškai nieko nekeičia. Juk buhalterė tik vykdė vadovo nurodymus. Puikus to pavyzdys – dabar jau tik buvusios LR Seimo kasininkės Reginos Petkelienės istorija. Gali būti, kad skolinosi kas tik norėjo, o atsakyti gali tekti tik jai. Tokia jau ta situacija su mūsų išlaikomom įstaigom: „viršūnėlės“ organizuoja ir daro ką nori, o kai reikia atrasti kaltus – nukenčia eiliniai darbuotojai. Toks valstybinių įstaigų vadovų nebaudžiamumas ir nepakeičiamumas primena komunizmo didvyrį Leniną, kuris „…atėjo visiems laikams“.

Nesuprantama, kam tada vargti atliekant tą veiklos auditą ar kokį kitą patikrinimą? Tik tam, kad valstybės kontrolė turėtų darbo? Pagal esamus įstatymus, geriau jau ji visai nieko netikrintų, nes rezultatas vistiek gaunasi šnipštinis, bet mums mokesčių mokėtojams tai kainuoja nemažus pinigus. Nors tuoj eilutėj, kaip pamėgo sakyti dabartinis mūsų premjeras, pataupytumėm?

Susiję įrašai:

1. Brandos egzaminai baigėsi. Kas toliau?
2. Taksi ir toliau plėšikauja
3. „15 min“ ir toliau „mausto“ savo skaitytojus