2009-05-28, ketvirtadienį, visi turintieji skolų bankams litais, kurių palūkanos perskaičiuojamos 1 kartą į metus, buvo lengvai šokiruoti. Per vieną naktį, VILIBOR (Vilnius Interbank Offered Rate) vienerių metų trukmės palūkanų norma šoktelėjo net 0,66 procento. Tokio staigaus šoktelėjimo nepamenama nuo pat VILIBOR pradžios.

Pasak kai kurių specialistų, tokį staigų VILIBOR kilimą nulėmė tai, kad vienas iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, įvykdė gana stambų sandėrį (pasiskolino iš kitų bankų). Esą tokios paskolos jam prireikė, nes artėja metas, kada šis bankas turi išpirkti obligacijų emisiją. Deja, tai kažkaip labiau panašu į teorinius pasvarstymus, nei į realiai įvykusių veiksmų apibūdinimą.

Kad situacija taptų dar aiškesnė, galima prisiminti kaip yra skaičiuojamas VILIBOR. Kiekvieno termino (1 nakties, 1 savaitės, 2 savaičių, 1 mėnesio, 3 mėnesių, 6 mėnesių ir 1 metų) VILIBOR apskaičiuojamos, kai didžiausia ir mažiausia atitinkamo termino palūkanų normos atmetamos, o iš likusių palūkanų normų apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis. Kažkaip sunku patikėti, kad vienas banko sandoris, galėtų šitaip sukelti šį rodiklį per vieną naktį. Juk pagal skaičiavimo metodiką, jeigu jis skolinosi už didžiausią palūkanų normą (dėl ko taip staiga sukilo šis rodiklis), tai į vidurkio skaičiavimo imtį, jis neturėjo patekti. Aišku, galima ir tokia situacija, kad jei tai buvo ypač didelis sandėris, tai vienas kuris nors bankas neišgalėjo paskolinti visos sumos, todėl buvo skolintasi iš kelių bankų. Šitoks sandėris, savaime aišku, padidino litų paklausą, o pagal ekonomikos dėsnius, didėjant paklausai, didėja ir kaina.

Toks staigus kilimas kitu laiku gal ir nebūtų taip atkreipęs dėmesio, jei ne vienas sutapimas, kuris užrišo dar vieną mazgą ant bankų skolininkų kilpos. Birželio pirmoji yra ta diena, kurią daugeliui banko skolininkų yra perskaičiuojamos palūkanos. Ir bent jau viename Lietuvos komerciniame banke, kuris išdavęs tikrai nemažai didelių paskolų, palūkanų perskaičiavimo metodika yra tokia, kad VILIBOR palūkanų norma yra imama ta, kuri buvo prieš dvi darbo dienas iki tos dienos kai yra perskaičiuojamos palūkanos. Taigi, nereikia būti matematikos profesorium, kad suprastum, jog antra darbo diena prieš birželio pirmąją, kaip tik ir yra tas stebuklingasis ketvirtadienis. Ar ne keistas toks sutapimas?

Kitas, ne mažiau išskirtinis faktas yra tas, kad paprastai bankai tarp savęs nesiskolina ilgesniam laikotarpiui. Bankas bankui paprastai skolina nakčiai, savaitei ar mėnesiui ir pasiskolintus pinigus naudoja trumpojo laikotarpio operacijoms. Metams ir ilgesnio laikotarpio paskoloms bankai paprastai suranda kitų, efektyvesnių šaltinių, nei skolintis vidaus rinkoje. Be to, kuo vertas kažkada išleistos obligacijų emisijos išpirkimas skolintais litais už kuriuos reikia mokėti didesnes nei 9,5 proc. palūkanas, kai pasiskolinus eurais, būtų galima mokėti keliskart mažesnes palūkanas? Ar čia Lietuvoje jau litas tapo tokia prabanga, kad nebegalima jo gauti, turint eurų? Be to juk, apie tokį obligacijų emisijos išpirkimą, bankas žinojo nuo pat tos pačios emisijos išleidimo. Tai negi tokios rimtos įstaigos kaip bankai, neplanuoja savo išlaidų ir pajamų?

Iš tikro klausimų daug daugiau nei atsakymų. Nors yra ir pastarųjų, kurie aiškūs ir be klausimų. Pavyzdžiui, visiškai aišku, kad visų bankų skolininkams, kurių palūkanos perskaičiuojamos metų dažnumu ir toks perskaičiavimas įvyks kaip tik birželio pirmąją, teks mokėti gerokai didesnes įmokas bankams. Aišku ir tai, kad nebeišgalintiems mokėti dar padidintų įmokų, teks maldauti banko malonės, kad nebūtų iškraustytas iš įsigyto būsto, o pats būstas parduotas už žymiai mažesnę kainą. Tokių atvejų jau daugėja su kiekviena diena. Tačiau skaudžiausia dar ne tai. Skaudžiausia, kad bankas pardavęs tokio nelaimėlio būstą už puse kainos, likusią paskolos dalį vistiek prisiteisia iš skolininko. Taigi, po kelerių metų įmokų mokėjimo, vargšas skolininkas lieka be būsto, nors vis dar yra skolingas bankui. Apie ateities prognozes tokiam skolininkui, čia jau kalbėti tikrai sunku.

Žiniasklaidoje dabar tik ir mirga bankų atstovų komentarai, kad nė vienas bankas nėra suinteresuotas tokiais pirmalaikiais sutarties nutraukimais. Tačiau iš bankų veiksmų – to kažkaip nesimato. Kad ir šis, ką tik aprašytas ir sunkiai paaiškinamas vienos nakties VILIBOR šuolis. Kas galėtų paneigti, kad kažkuris bankas nesugalvojo dirbtinai pasididinti sau pajamas, vargšų skolininkų sąskaita? Kas paaiškins, kodėl būtent ši data pasirinkta tam stambiam sandoriui? Ir dar mažiau tikėtina, kad tokio sandorio organizatorius tikrai mokės tuo 9,66 proc. metinių palūkanų kitiems bankams. Gal jau už savaitės pasiskolins tarptautinėje rinkoje eurų ir gražins bankams to stambaus sandorio skolą. O išaugusias įmokas skolininkams teks mokėti visus ateinančius metus.

Tokie nelinksmi „nuotykiai“ Lietuvos finansų sektoriuje tik dar kartą įrodo, kad Lietuvos Centrinis bankas tik popierėliams spausdinti, o ne finansų sektoriaus kontrolei. Niekas nieko nedarė, kai lietuviai be proto skolinosi ir už „kartonkes“ mokėjo milijonus, niekas nieko nedaro ir dabar, kai bankai riša tokiems naujakuriams paskutinius mazgus kilpoje ant kaklo. Aišku, su bankais daug lengviau susitarti, juk čia milijardai sukasi. O iš vargšo naujakurio, gali tik kasdien nuvertėjančią „kartonkę“ atimt ir pasiūlyt pigiau virvę.