Dalia Grybauskaitė

2009 m. gegužės 17 d. Lietuvoje vykusį Prezidento rinkimo pirmąjį ratą, o kartu ir pačius rinkimus, absoliučia ir neginčijama balsų persvara laimėjo eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Jau 18 dienos ryte, 3 val. 49 min. Vyriausioji Rinkimų komisija paskelbė duomenis iš visų 2035 apylinkių. Paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavo 51,67 % visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Už Dalią Grybauskaitę balsavo 946976 rinkėjai (68,17 % visų balsavusiųjų). Visi kiti rinkimuose dalyvavę kandidatai surinko žymiai mažiau rinkėjų balsų.

Už Algirdą Butkevičių balsavo 162474 rinkėjai (11,70 %).

Trečioje vietoje likęs Valentinas Mazuronis surinko 84597 balsus (6,09 %).

Valdemar Tomaševski surinko 65144 balsus (4,69 %).

Už penktoje vietoje likusią Kazimirą Danutę Prunskienę balsavo 53623 rinkėjai (3,86 %) .

Loreta Graužinienė surinkusi 49645 piliečių balsus, liko šešta (3,57 %).

Mažiausiai balsų gavo ir paskutinėje vietoje liko Česlovas Jezerskas. Už šį kandidatą balsavo vos 9167 rinkėjai (0,66 %).

Rinkimų rezultatai dar gali labai nežymiai pasikeisti, tačiau esminių pasikeitimų jau neturėtų būti.

Dėl pirmojo rinkimų rato laimėtojo, klausimų nekilo jau nuo pirmųjų rezultatų paskelbimo. Tiesa, buvo šiokių tokių spėlionių ar į rinkimus atėjo daugiau nei 50 % rinkimų teisę turinčių piliečių. Jei rinkėjų aktyvumas būtų neviršijęs 50 %, tam, kad kuris nors kandidatas būtų paskelbtas laimėtoju jau pirmajame ture, buvo būtina, kad jis surinktų ne mažiau kaip trečdalį visų balsavimo teisę turinčių piliečių balsų. Pagal preliminarius duomenis, Dalia Grybauskaitė įvykdė ir šią sąlygą. Į rinkimų sąrašus buvo įtrauktai 2688429 piliečiai, o už eurokomisarę balsavo 946976. Taigi, tai yra daugiau nei trečdalis visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Bet to neprireikė. Kaip jau buvo minėta, rinkėjų aktyvumas negalutiniais duomenimis perkopė 51 procentinio punkto ribą.

Ką tik įvykę Prezidento rinkimai įeis į Lietuvos istoriją kaip vieni pigiausių. Bendras visų kandidatų rinkimų biudžetas neviršijo 1 mln. litų. Pasirodo ir nešvaistant pinigų galima užtikrintai laimėti rinkimus. Pakanka tik tvirtos asmenybės, tokio pat požiūrio ir statuto tarptautinėje politikoje. Tiesa, buvo sulaukta nemažai kritikos, esą kandidatai negavo progos išreikšti savo minčių – kitaip tariant apsimeluoti prieš Lietuvos piliečius. Bet tai daugiau pliusas nei minusas.

Įvykę Prezidento rinkimai turi ir dar keletą išskirtinumų. Vienas jų – Lietuva pirmą kartą turės prezidentę moterį. Gerai tai ar blogai, parodys netolima ateitis.

Šie rinkimai vėl kažkiek sutelkė ir suvienijo visą Lietuvą. Lietuvoje tikriausiai dar nėra taip buvę, kad vienas kandidatas į Prezidentus surinktų daugiau nei 68 % visų rinkimuose dalyvavusių piliečių balsų. Na, bent jau per pastaruosius 20 metų – tai tikrai. Būtent stipraus ir vienijančio lyderio dabar labiausiai reikia tautai. Ar tokia ir išliks naujoji Prezidentė – vėlgi pamatysime jau netrukus.