Patvirtinus naujų metų biudžetą, o prieš tai dar pamitingavus ir papiketavus, atrodo situacija turėtų pagerėti, o nuotaikos pamažu keistis į šventines. Deja, šventėmis kol kas visai nekvepia. Pirmoji naujos savaitės diena pasitikta dviejų „galvų“ nuėmimu. Kaip praneša visa Lietuvos žiniasklaida, apie savo atsistatydinimą pranešė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Povilas Malakauskas, o Sodros vadovo kėdę nusprendė apleisti ilgametis jos vadovas Mindaugas Mikaila. Abu prisidirbę, abu neįtikę Prezidentei ir konservatoriams, tad abu pelnytai išleisti „pailsėti“.

P. Malakausko atsistatydinimas aiškiausias atsakymas dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje. Dabar jau tikrai niekas Lietuvoje neabejoja, kad tokia įstaiga pas mus buvo. Aišku, kol kas dar neaiškios detalės, tačiau pačiu faktu abejojančių šiandien tikriausiai neliko.

M. Mikaila per visą vadovavimo Sodrai laikotarpį taip pat prikaupė nemažai faktų faktelių, kurie ne itin leido augti Sodros reitingams. „Senai reikėjo“, – pasakė Prezidentė, komentuodamas M. Mikailos atsistatydinimą. O tai jau visai nemažai pasako.

Tačiau ir be šitų dviejų „nelaimėlių“ Lietuvoje yra nuskriaustų. Ir nuskriaustų tikrąja to žodžio prasme, kai per vieną (praeitą) savaitę buvo priimti keli įstatymai, pagal kuriuos jau nuo Naujųjų Metų bus mažinama daugelis išmokų iš valstybės ir Sodros biudžetų. Tokiais tapo Lietuvos pensininkai, bedarbiai, o nuo vasaros tokiais taps ir mamos, tėvai. Kitaip tariant – vargingiausi ir pažeidžiamiausi socialiniai sluoksniai. Bet kai kas pastaruoju metu sulaukė ir džiugių žinių. Pavyzdžiui, verslo atstovai, kurie ir pastaruoju metu nesiskundžia savo finansine padėtimi ir sugeba uždirbti milijoninius pelnus. Tokioms įmonėms pelno mokestis nuo kitų metų mažinimas iki 15 proc. (buvo 20 proc.). Tiesa visai mažoms įmonėms įvestas dar mažesnis pelno mokesčio tarifas – 5 proc. Tačiau tame pačiame pelno mokesčio įstatyme yra keletas straipsnių, pagal kuriuos net gana nemenką pelną uždirbusios įmonės, Lietuvai gali parodyti didelę špygą. Aišku, „atsarginis išėjimas“ reikalingas visada, o partiją galinčias gerai paremti įmones juk reikia palaikyti. Tam galima paskirti net vieną kitą procentėlį biudžeto deficito.

Lietuvoje tikriausiai visi žino sektorius, kuriuose ir sunkmečiu dirbama pelningai. Tai energetika ir telekomunikacijos. Na, gal dar viena kita sritis, kuri labiau remiama Europos Sąjungos. Taigi, stambiuoju verslu Lietuvos valdžia atrodo jau pradėjo rūpintis. Įdomu kada ateis paprasto Lietuvos žmogaus eilė?

Panašu, kad stambusis verslas visada daręs didelę įtaką Lietuvos politikai, savo pozicijų nė kiek neužleidžia net ir keičiantis valdančiosioms politinėms jėgoms. Jau senai tapo aišku, kad su tam tikromis verslo grupuotėmis (tokiomis kaip VP dešimtukas) gerai sutarė socialdemokratai. Dabar kryžkelėje stovi ir A. Kubiliaus Vyriausybė – sugebės atsispirti oligarchų įtakai ar ne? Kol kas, atrodo, tendencijos nieko gero nežada.

Lietuvai ir visam Pasauliui išgyvenant ne pačius geriausius laikus ekonomine prasme, Lietuvos mokestinės reformos kol kas labiausiai liečia paprastus ir sąžiningai dirbančius ir uždirbančius piliečius. Didėjo įmokos Sodrai, didėjo PVM, didėjo patentų ir individualios veiklos mokesčiai ir panašiai. Tačiau kiek realiai mokesčių reformas pajuto turtingiausias mūsų visuomenės sluoksnis? Kiek jis sulaukė mokestinių pasikeitimų, kurie leistų skylėta biudžetą papildyti ne vienu milijonu litų? Atsakymas aiškus – tokių pakeitimų praktiškai nebuvo ir nepanašu, kad artimiausiu metų būtų. Nekilnojamojo turto mokesčio nėra, prabangos prekės neapmokestintos. Viskas padaryta, kad oligarchams ir stambiajam verslui Lietuvoje būtų gera. Ir visai nereikia tikėtis, kad sumažintas pelno mokestis ar mažesnė kitų mokesčių našta padės kurti naujas darbo vietas ir dirbti bei užsidirbti eiliniams lietuviams. Pelno mokestis, kaip žinia, yra mokamas nuo pelno, kuris, paprastai tariant, yra gaunamas iš pajamų atėmus išlaidas. Kai pelno mokestis yra didelis, įmonės ne taip taupo išlaidų sąskaita, kadangi vistiek nuo pelno teks atiduoti nemažą dalį mokesčiams. O štai kai pelno mokestis yra mažas, įmonės suinteresuotos gauti kuo didesnį pelną, todėl neretai pataupo ir darbuotojų sąskaita. O su uždirbtu pelnu po mokesčių, bet kuri Lietuvoje veikianti įmonė, gali daryti ką nori – išvežti iš Lietuvos arba palikti jį čia. Pirmu atveju – Lietuvai tai tikrai nenaudinga.

Konservatorių Vyriausybė paskutinėmis 2009 metų dienomis parodžiusi gana tvirtą poziciją santykiuose su galingais ir turtingais verslo atstovais (sprendimas dėl LEO LT išardymo) atrodo turi savus tikslus, apie kuriuos kol kas galime tik spėlioti. O kaip viskas vyks ir pavyks – parodys tik netolima ateitis.